G. Maldūnas neatsisako medalio ambicijų: „Visada jaučiame alkį“

Panevėžio „Lietkabelis“ (13-13) sudėtingame sezone galiausiai įgauna šiek tiek pozityvesnį laikotarpį. Čanako vadovaujama komanda užfiksavo trijų pergalių iš eilės seriją, kuri – iškalbingas faktas – yra ilgiausia tokia Panevėžio ekipos atkarpa šiame LKL sezone, kuriai atstovauja „Betsson“ rėmėjas.

Be to, visi trys laimėjimai buvo įspūdingi: +25 prieš „Gargždus“, +33 prieš Kėdainių „Nevėžį-Paskolų klubą“ ir +22 prieš Utenos „Juventus“. Iki šios sėkmingos atkarpos „Lietkabelio“ taškų-praleistų taškų santykis sezone buvo tik +9, o dabar išaugo iki +89 taškų.

„Lietkabelio“ atgimimą galima sieti su anksčiau įvykiais. Citadele KMT bronzą iškovojusi ekipa laimėjo dvi rungtynes, o vėliau triskart paeiliui pralaimėjo, tačiau net ir pralaimėjimuose buvo galima įžvelgti bent krislelį pozityvo. „Rytui“ nusileista tik po Igno Sargiūno 43 taškų šou, „Neptūnui“ pralaimėta po pratęsimo, o „Žalgirį“ pavyko atvesti į lemiamų minučių kovą.

Reguliariame sezone likus šešioms dvikovoms, „Lietkabelis“ laikosi paskutinių šansų kovoti dėl vietos ketvirtuke ir namų pranašumo ketvirtfinalyje. Tačiau tai padaryti bus itin sunku – pirmaujančios komandos „Šiauliai“ (15-12) ir „Neptūnas“ (16-10) turi ne tik kelių pergalių persvarą, bet ir tarpusavio pranašumą prieš „Lietkabelį“ – panevėžiečiai pralaimėjo visas šešias rungtynes prieš šias dvi ekipas.

Taigi, kaip byloja N. Čanako eros istorija, pavasarį įsisiūbavusi Panevėžio ekipa atkrintamosiose varžybose nebus lengvai įkandamas saldainiukas. Tai – vyriausia lygos komanda (žaidėjų amžiaus vidurkis apie 28,3 metų) ir per pastaruosius metus ji niekada neprarado vietos medalininkų gretose LKL pirmenybėse, kurią remia „Betsson“.

Bene paskutinis šansas įvesti intrigos į turnyrinės lentelės viršutinės pusės išsidėstymą Panevėžio klubui laukia jau rytoj, kai „Lietkabelis“ namuose priims besivejančius Klaipėdos atstovus. Rungtynės vyks nuo 19 val. ir bus tiesiogiai transliuojamos BTV bei „Telia Play“.

Itin svarbus N. Čanako instrumentas pergalingame ruože buvo Gabrielius Maldūnas. Neseniai 33-ajį gimtadienį paminėjęs vidurio puolėjas trejų rungtynių atkarpoje fiksavo 7,7 taško, 10 atkovotų kamuolių, 4,7 rezultatyvaus perdavimo ir 17,3 naudingumo balo statistiką, pagal pastarąjį rodiklį savo klube nusileisdamas tik Pauliui Danusevičiui (23 naud. bal.).

Nors veterano skaičiai, žvelgiant iš viso sezono perspektyvos, nėra įspūdingi (6,2 taško, 5,1 atkovoto kam., 1,7 rez. perd., 10,2 naud. bal.), čempionate jis išlieka vienas iš lyderių tarp netradicinių, bet įtikinančių rodiklių, kuriuos atskleidžia „Genius IQ“ pažangios statistikos platforma. Tai – atsitvėrimo sėkmės ir varžovų metimų apsunkinimo faktoriai.

Apie visa tai ir dar daugiau rungtynių dieną portale LKL.lt – pokalbis su „Lietkabelio“ senbuviu.

– Gabrieliau, kalbamės bene pozityviausiu sezono momentu „Lietkabeliui“ – pirmąkart LKL, kurią remia „Betsson“ fiksuojate trijų pergalių seriją. Ar nuotaikos komandoje irgi atitinkamai geriausios iki šiol?

– Aišku, visos pergalės visada suteikia daugiau pozityvo, nesvarbu prieš ką laimėję. Žinoma, po Citadele KMT iškovotų medalių galima buvo jausti šiek tiek ramumą, bet dabar vėl viskas gerai.

– Pergalės buvo pasiektos ne per vargus, o triuškinant oponentus. Kas nulėmė tokią pergalių užtikrintumą? Galbūt, kaip mėgsta sakyti treneriai, pavykdavo išlaikyti koncentraciją visas 40 minučių?

– Kiek esu „Lietkabelyje“, tokių lengvų pergalių tikrai nebūna. Susidėliojome gerą ritmą ir viskas klostėsi tikrai gerai. Galbūt varžovai tą dieną nebuvo savo formoje, o sėkmė taip pat šiek tiek prisidėjo, tačiau laikui bėgant kiekvienas supranta savo vaidmenį ir įgauna ritmą. Džiaugiamės, kad tokia gera serija išsirutuliojo, ir tikimės ją išlaikyti toliau.

– Treneris N. Čanakas ilgą laiką spaudos konferencijose nerasdavo atsakymų į komandos problemas. Ar dabar, per pergalingą laikotarpį, jo komunikacija pasikeitė? Ar atsirado daugiau užtikrintumo ir pozityvo?

– Trenerio santykiai su mumis niekada nebuvo neigiami. Gal jam kartais tiesiog nepavykdavo suaktyvinti tinkamų mygtukų kai kuriems žaidėjams, nežinau kaip tai paaiškinti, bet treneris visada tikėjo mumis ir mes juo tikime. Dabar galbūt šiek tiek labiau prispaudė mus ir rezultatas yra geresnis. Niekada nejautėme, kad treneris būtų dingęs – net ir pralaimėjimų laikotarpiu visi tikėjome juo. Kartais kažkas nesigaudavo, bet jokio negatyvumo nejautėme.

– Tavo paties paskutinė atkarpa taip pat itin solidi kovos po krepšiais prasme – per tris pergales fiksavai 10 atkovotų kamuolių vidurkį. „Genius IQ“ įrankis leidžia kai kuriiais atvejais paaiškinti šiuos skaičius, nes rodo, jog pagal sėkmingus atsitvėrimus šiemet esi lygos lyderis. Ar tai veteraniška uoslė, ar kokie nors kiti veiksniai?

– Nežinau, galbūt veteraniška uoslė, žinojimas, kur būti, kaip pasitverti. Branda ateina su metais ir patirtimi. Kartais sezono metu gal ir nepriauga tiek kamuolių, bet kai supranti, kaip gera atsitraukti, tai suteikia pozityvo. Šioje atkarporje svarbiausia, manau, ne tiek mano atsitvėrimas, kiek puolime atkovoti kamuoliai (G. Maldūnas per pastarąsias tris rungtynes puolime sugriebia po 5,3 kamuolio – aut.). Tiesiog stengiuosi eiti į kiekvieną kamuolį, nesvarbu, kokios rungtynės. Kartais kamuolys neliečia tavo pusės, kartais – taip. Pastangos metų iš metų vienodos, kartais pasiseka labiau, kartais mažiau.

– Sugrįžtant prie komandos reikalų, verta paminėti, kad dar iki pergalingos serijos taip pat rungtyniavote solidžiai. Galbūt būtų galima grįžti dar iki Citadele KMT bronzos medalio – ar ten įvyko tas lūžis?

– Sunku pasakyti. Kaip minėjau iš pradžių, nesvarbu kokie rezultatai buvo, visi vis tiek tikėjo treneriu, nes žinome, ką jis gali ir ką duoda. Labai tikėjomės laimėti Citadele KMT pusfinalį prieš „Rytą“, bet ten Sargiūno šou – tritaškius pataikė stebuklingai. Nepavyko užsikabinti, bet pasisekė už Neptūno. Gal „Neptūnas“ ne su tokia energija išėjo, todėl mums pavyko užsikabinti ir vėl gauti gerą atkarpą. Nežinau, iš kur prieš „Neptūną“ ta extra motyvacija ir energija, bet džiugu, kad pavyko. Po to vėl buvo trys pralaimėjimai iš eilės, bet jie visi buvo paaiškinami. Džiaugiamės, kad kažkas pozityvėja.

– Traumos, kaip įprasta pastaraisiais metais, „Lietkabelio“ šiemet neaplenkė, teko ne sykį ieškoti papildymų, keisti traumuotus žaidėjus, įvedinėti juos į rikiuotę iš naujo. Ar dabar šios bėdos išspręstos bent iki tokio lygio, kad tai nebėra didžiulis galvos skausmas?

– Kaip matote, vis tiek kiekvienose rungtynėse dar vis nesurenkame dvylikos žaidėjų, tai bėda vis dar egzistuoja. Visame sporte tų traumų dabar pilna, nesvarbu, ar krepšinis, futbolas, Lietuva ar Europa. Visur tendencijos tokios, kad traumų niekas neišvengia. Nežinau, ar intensyvumas išaugo, ar tvarkaraštis beprotiškas. Ne mes vieni su tomis bėdomis susiduriame.

– Galiausiai darosi panašu, kad „Lietkabelis“ ir vėl bunda pavasarį. Per tiek metų, kiek pats esi komandoje, ir kiek kartų yra N. Čanakas, ar įžvelgi paralelių, pasikartojančių veiksnių, kurie leidžia pasiekti tą kokybinį šuolį tada, kai to labiausiai reikia?

– Paskutiniai trys-keturi sezonai labai panašūs. Europos taurėje pergales renkame sunkiai, kelionės nėra lengviausios, varžovai stiprūs, bet tos kovos mus gerai užgrūdina. Galbūt neturime tiek treniruočių sezono metu, kad geriau susilipdyti, bet tos kovos Europos taurėje tikrai padeda, nes gauni pasirodyti prieš kitokio stiliaus varžovus, žaidėjus, trenerius ir kultūras. Tai padeda susiformuoti kaip komandai. Tai užtrunka, ir kovos-pavasario mėnesiais jau po truputį įgauname geresnę formą ir susižaidimą. Žaidėjai „Lietkabelyje“ neužsibūna ilgai, todėl mes – senbuviai – bandome padėti kitiems, bet vis tiek geriausiai susižaidome žaidžiant. Sezono metu mums būna sunku, nes viską reikia pradėti iš naujo, todėl susižaidome tik sezono pabaigoje.

– Reguliariojo sezono pabaigoje vis dar turite šansų pakovoti dėl ketvertuko, bet tą padaryti bus itin sunku, nes neturite tarpusavio pranašumo nei prieš „Šiaulius“, nei prieš „Neptūną“. Ar vis dar matote tai kaip realų tikslą, ar į tai nebėra verta koncentruotis?

– Visi matome situaciją turnyrinėje lentelėje, tikrai nėra lengva. Kovosime iki paskutinių rungtynių. Pernai buvo panaši situacija, kai ilgai buvome penktoje vietoje, bet vėliau įšokome į trečią vietą dėl palankių aplinkybių. Šiemet tą padaryti bus sunkiau, bet stengiamės. Visa koncentracija yra į mus pačius, nes jeigu nežaisime savo žaidimo, galime pamiršti ketvertuką. Koncentracija į save – nesvarbu iš kurios vietos eisime į atkrintamąsias, kovosime dėl aukščiausių tikslų.

– Kiek realu, kad laukia sunkiausias ketvirtfinalio etapas per pastarą